Tomas Gervė. Baimė ir aklumas

Kartą plaukdamas upe pamačiau atplaukiančią valtį. Mačiau, kad susidursime. Ėmiau keiktis plūstis ir šaukti, kad tas mudakas lohadrila paeitų į šoną. Keikiausi tol, kol galų gale susidūręs pamačiau, kad valtyje nebuvo nieko.

Tomas Gervė. Apie nepažabotą rastamano Antano intelektą

Mano protas mirė.

Mano protas mirė,
Jis krito it didvyriskurs parpuola ant žvyro...
Be žodžių taigi ir be minčių jis virto į užmarštį
Ir iš anapus jis nebegrįžo...

Mano protas mirė.
Neliko puikybės, išminties anei susipratimo
Be minčių taigi ir be žodžių viskas į nieką pavirto
Neliko nei gėdos nei užtarimo...

Mano protas mirė,
Šviesią sekmadienio popietę po sakramento
Jis krito ant šono kaip kad krenta tik kryžius
Ant pilko Varėnos plento.

Mano protas miręs...
Man nieko neliko tik nebežinoti.
Kaip pasikarti pamačius monitoriuj Acces Denied,
Ir erdvių neišmatuoti.

Tai kas man paliko mirus mano protui?
O gi nieko nes nieko ir nebuvo.
Išskyrus tai, kad žinau kur ilsisi Kantas.
Ir dar, kad kritinis protas pražuvo.

Inspekto meno politika

Nenorim likti apolitiški:
Teisybė, nuoširdumas, žmogaus protas, kūrybiškumas, originalumas, ekologija.

Nereikia nebylaus grožio - pasakykim ką nors, parodykim savo požiūrį. Menas padės tai padaryti. Pamatykim kas yra menas, kas yra idėja, kas yra tikėjimas.

Vienas žmogus protingesnis nei jų masė. Kritinis mąstymas ir protas.
Žmogus yra sąmoningas...tik dažnai tą pamiršta ir elgiasi taip, kaip visi. Nesusimąstydamas apie esmę.


Kviečiam visus su savo idėjom, ryžtu ir noru.
Nereikia pykti – darykim, keiskim, būkim aktyvūs. Kol jauni, kol veržlūs ir kol dar esam revoliucionieriai.
Sugalvojau - padariau, nu jei tai buvo nesąmonė, tai gal nepavyko, bet tik tiek....

Mene yra užkuoduota energija, galia, idėja.
Kaip galima pasikabinti ozono skylę ant sienos? Tik meno dėka.
Nereikia nuolatos kartoti - ir aš taip nupieščiau. Gal ir nukopijuotum, bet neprieitum tos minties, kad savo jausmus, mintis, idėją galima išreikšti taip kūrybiškai ir aiškiai, kad tai galima pavaizduoti.

Meno akis išlavinta - paprastas žmogus to nepastebės, ką mato menininkas. Nes po darbo dienos namo grįžtantis žmogus žiūri į tai, kas kaip apsirengęs, ar mėgstamoj kavinėj yra laisvos vietos, arba išvis nieko nemato... Žmogaus kasdienybė yra vienokia, menininko – kitokia – jis turi akį pastebėti mus iš šono.

Pamatykim kas yra menas, kas yra idėja, kas yra tikėjimas.